1968 antisemitinė kampanija Lenkijoje

1968-1971 m. Lenkijos komunistai įvedė kampaniją, kuri sunaikino Lenkijos žydų bendruomenę, vos pradėjusią atsigauti po Holokausto. Šie nusikalstami veiksmai  – tai baisus pavyzdys kairiojo antisemitizmo, įgavusio antisionizmo formą. Apie 20000 žydų buvo priversti išvykti iš Lenkijos, nes nebegalėjo čia ramiai gyventi.

Viskas prasidėjo po Izraelio pergalės “šių dienų kare” – Varšuvos sutarties šalys (išskyrus Rumuniją) nutraukė diplomatinius santykius su Izraeliu. Tačiau Lenkijoje šie įvykiai įgavo ypatingą formą. Tuometinis lenkų komunistų vadas V.Gomulka pareiškė, kad lenkų žydai pritarė Izraelio agresoriams, tuo pačiu sudarydami vidinę “penktąją koloną”, kurią būtina likviduoti, kol ji dar neįgavo jėgos. Faktai rodo, kad dar iki 1967 m. aukšti lenkų vidaus reikalų ministerijos pareigūnai rinko informaciją apie žydų organizacijas, ypač tas, kurios tariamai palaikė ryšius su Izraeliu. Tačiau antisionistinė kampanija įgavo visuotinį pobūdi tik 1968 m. kovą. Pretekstas jai įsiplieksti atsirado pasinaudojus tuo, kad 1968 m. sausį vykusiuose studentų protestuose dalyvavo ir keli žydų tautybės asmenys. Nors studentai maištavo su patriotiniais antitarybiniais lozungais, valdžia įžiūrėjo “žydų sąmokslą”. Valdžia, nepajėgdama nuslopinti masinių studentų protestų, kaltę suvertė žydams – esą šie suorganizavo studentų riaušes.

Tariami studentų vadai, žydai, ištisais sąrašais perduoti spaudai, tame tarpe ir katalikiškai. Išsivystė galinga antižydiška kampanija. Spauda ištisai rašė apie  sionistinį suokalbį, ragino lenkus neklausyti sionistų. Gamyklose, įstaigose vyko susirinkimai, buvo priimamos antisionistinės rezoliucijos, reikalaujama apvalyti Lenkiją nuo sionistinių elementų. Visuomenėje kaito antisemitistinės nuotaikos. Žydai buvo vejami iš armijos, kompartijos iš valstybės įstaigų – taip žydai buvo pašalinti iš politinio gyvenimo.

Niekas niekada nerado jokių įrodymų, kad 1968 Lenkijoje bandyta įvykdyti sionistinį perversmą. Vienok, pasinaudojant absurdiškais antižydiškais “išmislais”, praktiškai visa žydų bendruomenė eliminuota iš Lenkijos gyvenimo ir apie 20000 žydų buvo priversti emigruoti iš šalies. Šiuolaikinės Lenkijos vadovai labai miglotai atsiprašė žydų dėl 1968 įvykių. Taip, Lenkijos prezidentas A. Duda atsiprašė už prieš 50 metų įvykdytą antisemitinę kampaniją, bet pridūrė, kad šiandieninė Lenkija nėra už tai atsakinga ir neturi atsiprašyti, nes tai – komunistinio režimo kaltė.

Lietuvos spauda nieko apie 1968-1971 antižydišką kampaniją neparašė, o ką jau kalbėti apie gilesnę tų įvykių analizę. O juk tą atlikti būtina, nes antisemitizmas aktualus ir Lietuvai.