Ekshumacijos aktų klastotės vertinant 1941 metų Utenos žydų sunaikinimą Rašės miške, ir ne tik A.Vitkaus straipsnis
Rašės parkas yra išsidriekęs Utenoje, Šiaurės rytų kryptimi. Parko teritorija apima Rašės upelio slėnio dalį nuo Užpalių gatvės iki Klovinių (Utenos) tvenkinio. B. Kviklys1 nurodo, kad seniau čia buvo palivarkas su vandeningu malūnu. Parke auga gražus pušynas – maloni uteniškių poilsio vieta. Tačiau čia pat yra ir paminklas 1941 metais Utenos apskrityje nacių išžudytiems žydams. Ant paminklo jidiš ir lietuvių kalbomis užrašyta: „Šioje vietoje hitleriniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai 1941 VII-VIII nužudė apie 8000 žydų: vyrų, moterų, vaikų.“
Mūsų darbo tikslas – nurodyti kuo realesnį nužudytųjų žydų skaičių, todėl pirmiausia pateikiame lentelę, kurioje, spaudos leidinių bei LYA bylų duomenimis, liudytojai nurodo savo versijas apie nužudytųjų žydų skaičių (lentelė Nr. 1).
Lentelė Nr. 1. Liudytojų pateiktas sušaudytųjų žydų skaičius.
| Knygos autoriaus ar liudytojo vardas, pavardė | Rašės miško akcija | Nužudytųjų žydų skaičius | Nuoroda |
| Antanas Varnas | Pirmasis masinis žudymas
1941 07 22 |
100 | LYA, A. Varno baudžiamoji byla2. |
| Genovaitė Erslavaitė | iš viso | Apie 4000 žmonių | Masinės žudynės Lietuvoje3 |
| Arūnas Bubnys | iš viso | Apie 4000 | A.Bubnys4 |
| Juozas Šyvis | iš viso | Apie 7000 | Apklausos protokolas5 |
| 1941 08 29 | Apie 6000 | Apklausos
protokolas6 |
|
| Petras Savickas | 1941 07 31 | 3×300=900 | Apklausos protokolas7 |
| 1941 08 07 | 1000 | Apklausos protokolas8 | |
| Antanas Paškauskas | 1941 08 29 | 9×600-700=
4500-6300 |
Apklausos protokolas9 |
| Petras Gruodis | 1941 08 29 | Keli tūkstančiai | Apklausos protokolas10 |
| Emilijus Sargūnas | 1941 08 29 | Keli tūkstančiai | Apklausos protokolas11 |
| Arsenijus Ivanovas | 1941 08 viduryje | 5000 | Apklausos protokolas12 |
| Mečys Grimalauskas | 1944 m. spalio 20 d. | 6000 | A.Gorskio b.b. Nr. 34164/3, l.3413. |
| Antanas Raslanas | 1944 m. rugsėjo 5 d. | 6000 | A.Gorskio b.b. Nr. 34164/3, l.3214. |
| VLE | 1941 0708 | 4000 | VLE, XXIV, 43715 |
Rašės miške nužudytųjų žydų skaičiaus įvairovė rodo, kad sužinoti tikrąjį nužudytųjų skaičių bus ne tik nelengva, bet gal ir neįmanoma. Skirtingi liudytojų parodymai atsirado todėl, kad jie tik apytikriai nurodė nužudytųjų skaičių, kitas liudytojas nematė net viso žudynių vaizdo ir t. t.
Pats tiksliausias nužudytųjų žydų skaičus turėtų būti Saugumo policijos ir SD vado SS štandartenfiurerio Karlo Jėgerio (Karl Jäger) ataskaitoje16 (Lentelė Nr. 2; 4609 asmenys), kurią jis išsiuntė į Berlyną 1941 m. gruodžio 1 d.
Lentelė Nr. 2. K. Jėgerio pateikta ataskaita apie sušaudytus žydus Utenoje, Rašės miške
| K. Jėgeris | 1941 07 31 | 256 | MŽL, 1 d.,13217 |
| K. Jėgeris | 1941 08 7 | 571 | MŽL, 1 d., 13218 |
| K. Jėgeris | 1941 08 29 | 3782 | MŽL, 1 d., 13419 |
Tačiau ir šioje lentelėje gali būti paklaidų, nes nėra žinoma, kiek buvo nužudyta žydų Šilinės miške arba kalėjime, nes visus žydus, kol bus įrengtas getas, nutarta perkelti į Šilinės mišką ir po trijų dienų juos grąžinti atgal. 1941 m. liepos mėn. žydus pradėjo išvarinėti iš namų aiškindami, kad juos siunčia į darbą. Utenoje vienus jų siuntė į kalėjimą, kitus – į Šilinės mišką. Baltaraištis Antanas Varnas20 paliudijo, kad 1941 m. liepos mėnesio pradžioje, jam vos įstojus į baltaraiščių būrį po kelių dienų buvo duotas šautuvas, ir jis dalyvavo sušaudant apie 100 žydų Rašės miške.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kaip tardytojas įteigia prisipažinti baltaraiščius dalyvavus žudynėse. Cituojame21:
„Klausimas (tardytojo – aut.): Žinoma, kad Rašės vietovėje laike vokiečių okupacijos Lietuvos TSR buvo sušaudyta 8 tūkstančiai tarybinių piliečių…
Atsakymas (baltaraiščio Antano Varno – aut.): Visiškai galima, kad Rašės vietovėje buvo sušaudyta 8 tūkstančiai tarybinių piliečių…“.
Kitas etapas, siekiant išsiaiškinti nužudytųjų žydų skaičių Rašės miške, buvo skirtas ieškoti ekshumacijos dokumentų archyvuose.
1951 m. gruodžio 13 d., nagrinėjant Antano Varno bylą ir pratęsiant jam suėmimo laiką22, tardytojas nutarė, kad reikalinga atlikti ekshumaciją dalyvaujant ir kaltinamajam Varnui, nes pastarasis prisipažino, kad būdamas būryje pats asmeniškai sušaudė 6 žmones. Ekshumacijos tikslas – nustatyti mirties laiką ir smurtinės mirties požymius. Taip pat surasti liudytojus, patvirtinančius patį žmonių šaudymo faktą ir A. Varno dalyvavimą sušaudant.
Byloje šios ekshumacijos akto nerasta (matyt, tai nebuvo atlikta), tačiau LYA byloje, įvardintoje „Dokumentai apie masinių žydų tautybės asmenų žudynes 1941 m. vasarą Utenos, Molėtų, Zarasų rajonuose. B. Nr. 8)“23, suradome aktą, kad 1944 m. rugpjūčio 23 d. Rašės miške žudynių vietoje buvo atlikta ekshumacija, kurioje dalyvavo kariškiai ir pakviesti liudytojai. Kadangi nužudytųjų skaičius, pažymėtas ant paminklo ir Jėgerio ataskaitoje skiriasi, šį aktą įvardijame kaip Aktą Nr. 124 ir jį pateikiame visą, kartu išvardindami ir komisijos sudėtį (dalyvavo Raudonosios armijos kariškiai bei pakviesti liudininkai).
AKTAS
1944 m. rugpjūčio 23 d.
Mes, žemiau pasirašė Rašės gyventojai Lelenas Z. J. Ir Čižas Anton (parašo nėra – aut.), Levickis Anton ir Raudonosios armijos atstovai Skoropud J. E., majoras Tiunov N. T., kapitonas Sirovskis V. A., kapitonas Čiuprinin M. R., vyr. seržantas Stronovskis L.N., vyr. seržantas Panin sudarė šį aktą apie žvėriškumus atliktus vokiečių Rašės vietovėje du kilometrai nuo Utenos (Lietuvos TSR).
Nuo 1941 m. liepos mėn. 22 d. Rašės vietovė tapo tarybinių piliečių žudynių vieta.
Vokiečiai didelėmis grupėmis atvesdavo žydus, lietuvius, rusus, tarp jų buvo daug senių, moterų ir vaikų, po kankinimų Utenos kalėjime; juos nurengdavo ir vesdavo į prieštankinius griovius ir tranšėjas, liepdavo gultis žemyn veidu ir sušaudydavo iš automatų.
Eiliniai pasmerktų mirčiai grupei vokiečiai įsakydavo užberti sušaudytuosius, o po to sušaudydavo ir juos. Tarp aukų buvo daug gyvų užkastų.
Mes aptikome viso 11 kapų.
1 kapas ilgis 44 metrai, plotis 3 metrai, gylis 6 metrai
2 “ “ 40 “ “ 3 “ “ 4 “
3 “ “ 38 “ “ 3 “ “ 3 “
4 “ “ 15 “ “ 3 “ “ 3 “
5 “ “ 11 “ “ 3 “ “ 3 “
6 “ “ 13 “ “ 3 “ “ 3 “
7 “ “ 10 “ “ 3 “ “ 3 “
8 -9“ “ 8 “ “…..3…..“………‘…….3…..“
10-10 apvali ilgis 5 metrai (taip tekste – aut.)
Griovys užpildytas lavonais, eilėmis gulinčiais, užberti nedideliu žemės sluoksniu
Viso čia sunaikinta daugiau kaip 6 tūkstančiai žydų, lietuvių ir rusų nuo visiškai senių iki trijų mėnesių kūdikių.
Pirmiausia hitlerininkai sušaudė grupę inteligentijos – gydytojus, architektus, mokytojus, dvasininkus, tarp kurių kunigą Rakauską iš Vižūnų (Vyžuonų – aut.) miestelio, kuris išdrįso pasireikšti ginant tautiečius, lietuvius Medeniką, Skukauską, fabriko valdytoją Lezerį. Visi jie buvo žiauriai kankinami kalėjime, po to atvesti į Rašes vietovę, iš kur nelaimingieji negrįžo. Rašės vietovė tapo kapais visai Utenos miesto ir valsčio žydų bendruomenei, kur iki karo gyveno 5000 žmonių.
Tarp sušaudytųjų taip pat buvo lietuvių partizanų, kuriuos vokiečiai paėmė į nelaisvę. Jiems buvo pasiūlyta šaudyti savus, bet, jiems atsisakius, juos ištiko tas pats likimas.
Remdamiesi šiuo aktu bei liudytojais galime teigti, kad Rašės miške buvo sušaudyti maždaug visi 5000 Utenos žydų ir apie 1000 žydų iš kitų Utenos apskrities valsčių.
Dov‘o Levino knygoje „Lietuvos žydų bendruomenės enciklopedija“ 25, yra toks tekstas: „Pasak Sovietų tyrimo komiteto išvadų po karo, šioje vietoje (išbraukti žodį žmogžudystėje) buvo rastos 8 duobes: didžiausia buvo 100 metrų ilgio, 4 m pločio ir 3 m gylio. Kartu su šia duobe buvo dar dvi duobės, viena 30 m ilgio, kita 20 m ilgio. Tada buvo rasta dar 5 duobės. “Visuose šiuose duobėse nušautų buvo palaidoti 9000 taikių piliečių, vyrų, moterų, senų ir vaikų, o kai kurie iš jų buvo vis dar gyvi”. Ant lavonų buvo aprangos užrašai, aptikta 3-4 poros vyriškų kelnių, 3-4 moterų suknelės.“
Tolimesnės paieškos Lietuvos ypatingajame archyve, be jau pateikto 1944 m. rugpjūčio 23 d. Akto Nr. 1, pasipildė dar trimis atskirais aktais, mūsų įvardijamais Nr. 2, 3, 4: tai Aktas Nr. 2, 1944 m. rugsėjo 15 d. Antano Varno byloje26 ; Aktas Nr. 3, 1944 m. lapkričio 15 d. Povilo Pyragio byloje27 ; Aktas Nr. 4, be datos, pats išsamiausias, Antano Gorskio byloje28.
Surasti aktai apie žydų žudynių ekshumacijų suvestinę bei pateikiamos žinios apie Utenos apskrityje nužudytus žmones skiriasi ne tik tarpusavyje, bet ir nuo 1944 m. rugpjūčio 23 d. akto Nr. 1.
- Aktas Nr. 2 (1944 m. rugsėjo 15 d.) yra identiškas Aktui Nr. 3 (1944 m. lapkričio 15 d.), tikskirtingosatliktos ekshumacijos datos. Akivaizdžiai matyti, kad 1944 m. rugsėjo 15 d. akte taisytas mėnuo, vietoj lapkričio įrašytas rugsėjo mėnuo (rus. „nojabr“ taisytas į „sentiabr“ – aut.). Kokiu tikslu tai keista, neaišku.
- 1944 m. rugpjūčio 23 d. Akte Nr. 1 nurodyta, kad Utenoje Rašės miške buvo sušaudyta apie 6000 žmonių, o jau kituose, velėsniuose trijuose aktuose (Nr. 2, 3, 4)– 9000 žmonių. Tai rodo, kadkažkodėl atsirado naujai perrašyti aktai – ne tik su taisytomis datomis, bet ir su padidintu nužudytųjų žmonių skaičiumi.
- Valstybinė Ypatingoji sovietų komisija 1944 m. lapkričio 15 d. (netaisytas Aktas Nr. 3), Rašės miške tyrusi nacių nusikaltimus,nustatė tokius faktus:„3 km nuo Utenos miesto Rašės vietovėje aptiko ir atvėrė tris griovius. Pirmoji 100 m ilgio, 4 m pločio, 4 m gylio, dvi kitos 30 m ilgio, atvertos dar 5 smulkios duobes. Tuose grioviuose ir duobėse užkasta 9000 lavonų, taikių piliečių: vyrų, moterų ir vaikų“. Taigi aktuose nurodomas skirtingas rastų duobių skaičius. Išsamiausiai tai nurodyta Akte Nr. 1 – rasta 11 kapų.
- Aktas, rastas Gorskio byloje (Aktas Nr. 4), yra pats išsamiausias, norsjoparašymo datos ir nėra. Jį sudaro ne vienas (kaip 1944 m. rugpjūčio 23 d. aktas), ne du (kaip 1944 m. lapkričio 15 d. aktas), bet šeši puslapiai, yra pridėti ir liudininkų parodymai.
- Praėjus nuo pirmojo akto surašymo (rugpjūčio mėn.) trims mėnesiams (lapkričio mėn.) rašomas aktas nurodantis, kad Utenos valsčiuje nužudytane 6000 asmenų, o9000. Be to, rašomas dar vienas identiškas aktas, kuriame figūruoja irgi 9000 nužudytųjų asmenų skaičius, pridedant liudininkų parodymus (Aktas Nr. 4).
- Pirmajame akte surašyta komisijos sudėtis tikrai atitinka to metofaktus.Kituose aktuose komisijos sudėtis pasikeitė, atsiranda Lietuvos TSR partiniai atstovai: vykdomojo komiteto, NKVD, komjaunimo, gydytojas Kunigėlis ir kt. Įdomu tai, kad šiuos visus aktus pasirašė vienas ir tas pats asmuo – majoras Michejus Tiunovas (Tiunov Michej Trofimovič). Kituose aktuose, vėl esant tam pačiam komisijos pirmininkui, liudininkai pasikeitė.
- Rasti aktainurodone tik nužudytųjų žydų skaičių Utenoje, Rašės miške, bet taip pat ir Anykščius bei Molėtus. Kad aktai sufalsifikuoti, rodo aktuose esantis Anykščių ir Molėtų nužudytųjų žydų skaičius, kuris nesuderinamas su logika. Visi to meto statistiniai duomenys nurodo, kad Anykščiuose buvo 2000 žydų, o aktuose rašoma, kad sušaudyti 3000 žydų. Molėtuose bendras visų gyventojų (kartu su žydais) skaičius buvo 4000, o aktuose nurodyta, kad visi tie 4000 asmenų iš Molėtų ir yra sušaudyti.
Surastais aktais pasitikėti negalime. Rašės miške nužudytųjų skaičių galime apytikriai nustatyti tik iš surasto 1944 m. rugpjūčio 23 d. akto. Kiti trijuose aktuose nurodytas žuvusiųjų skaičius yra aiškiai padidintas, ir aktai tampa niekiniais. Galbūt tik akte be datos (Nr. 4) liudininkų parodymai atitinka jų parodymus LYA baudžiamuosiose bylose.
Apie tai, kad buvo atlikta antroji ekshumacija, man asmeniškai pasakojo gydytojas Kunigėlis 2017 metais (gaila, kad nebuvo padarytas vaizdo įrašas). Jis nurodė, kad ekshumuojant jie nesirausė, neatkasinėjo lavonų, o tik susirinkę paviršutiniškai juos apžiūrėjo ir pasirašė. Jo mirtis neleido smulkiau išklausinėti ir nustatyti, kodėl reikėjo antrosios ekshumacijos.
Mūsų nuomone, ji atlikta todėl, kad reikėjo padidinti nužudytųjų skaičių ir ekshumacijos komisijai suteikti „svorio“, taigi į šį procesą buvo įtraukti ir partijos lyderiai ( išbraukti žodį nariai). Kodėl reikėjo taisyti datą – lieka neatsakyta. Anot gido Chaimo Bargmano versijos, Antanas Sniečkus buvo davęs nurodymą (tikriausiai – žodinį), kad duomenis apie nužudytųjų skaičių reikia pateikti Maskvai, todėl būtina dokumentuose užrašyti kuo didesnį žuvusių tarybinių piliečių skaičių. Matyt, kai kurie tai išgirdo.
6000 bei 9000 aukų – pateikti skaičiai tiek mums, tiek istorikams kelia abejonių. Pasak A. Bubnio29, „vis dėlto tikėtiniau, kad naciai ir vietiniai kolaborantai nužudė apie 4 tūkst. Utenos ir artimiausių apylinkių žydų. Išsigelbėti pavyko tik keliems Utenos žydams.“
Sovietinių laikų enciklopedijos30,31 rašė, kad 1941 m. Rašės miške hitlerininkai ir vietiniai nacionalistai sušaudė apie 4000 žmonių. Visuotinė lietuvių enciklopedija32 taip pat nurodo: „1941 m. 07-08 Rašės miške (prie Utenos) nacių Vokietijos okup. valdžios nurodymu nužudyta beveik 4000 Utenos ir apylinkių žydų“.
Aktų analizė rodo, kaip kartais buvo falsifikuojami dokumentai, žaidžiama su aukų skaičiais. Ne veltui ant paminklo atsirado išgalvotas užrašas, kad čia nužudyta 8000 žmonių. Net ir tie, kurie parengė paminklo užrašą, suabejojo nužudytųjų žydų skaičiumi – 9000.
Akto Nr. 1 duomenimis, Utenoje, Rašės miške sušaudyta 5000 Utenos gyventojų ir 1000 žydų iš aplinkinių valsčių. Tiksliau bus galima įvertinti sušaudytųjų žydų skaičių tada, kai bus nustatytas visų Utenos valsčiaus žydų sunaikinimas Rašės miške, bet apie tai – jau kitame straipsnyje.
Nuorodos
1 B. Kviklys. Mūsų Lietuva, t. 2, 2-oji laida, Vilnius, 1991, p. 22.
2 A. Varno baudžiamoji byla. LYA, f. K-1, ap. 58, b. 23914, t. 1, p. 38.
3 Masinės žudynės Lietuvoje (1941-1944), Dokumentų rinkinys, d. 2, Vilnius, Mintis, 1973, p. 411.
4 A. Bubnys, „Lietuvos žydų mažieji getai ir laikinosios izoliavimo stovyklos“, Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 m. [Sud. Arūnas Bubnys], Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2011, p. 158.
5 J. Šyvio 1968 m. birželio 27 d. liudytojo apklausos protokolas. Dokumentai apie masinių žydų tautybės asmenų žudynes 1941 m. vasarą Utenos, Molėtų, Zarasų rajonuose. B. Nr. 8; LYA, f. K-40, ap. 2, b. 45, l. 29.
6 Ibid., l. 30.
7 P. Savicko 1968 m. birželio 24 d. liudytojo apklausos protokolas; ibid., l. 31.
8 Ibid., l. 32.
9 A. Paškausko 1968 m. birželio 27 d. liudytojo apklausos protokolas; ibid., l. 34.
10 P. Gruodžio 1968 m. birželio 25 d. liudytojo apklausos protokolas; ibid., l. 38.
11 E. Sargūno 1968 m. birželio 25 d. liudytojo apklausos protokolas; ibid., l. 42.
12 A. Ivanovo 1945 m. kovo 29 d. apklausos protokolas, LYA, b. 41468/3, l. 200.
13 M. Grimalausko 1944 m. spalio 8 d. liudininko tardymo protokolas, LYA, b. 34164/3, l. 34.
14 A. Raslano 1944 m. spalio 8 d. liudininko tardymo protokolas; ibid., l. 32.
15 Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013, t. XXIV, p. 437.
16 Masinės žudynės Lietuvoje (1941-1944): Dokumentų rinkinys, d. 1, Vilnius: Mintis, 1965, p. 131-140.
17 Ibid., p. 132.
- Ibid.
19 Ibid., p. 134.
20 A. Varno 1951 m. lapkričio 1 d. tardymo protokolas, LYA f. K-1, ap. 58, b. 23914, t. 1, l. 38.
21 Ibid., l. 40.
22 Nutarimas 1951 m. gruodžio 12 d. pratęsiant Antanui Varnui suėmimo laiką; ibid., t. 2, l. 120-121.
23 Dokumentai apie masinių žydų tautybės asmenų žudynes 1941 m. vasarą Utenos, Molėtų, Zarasų rajonuose, B. Nr. 8, LYA, f. K-40, ap. 2, b. 45.
24 Aktas Nr. 1. 1944 m. rugpjūčio 23 d.; ibid., l. 44.
25 Encyclopedia of Jewish Communities in Lithuania [Žydų bendruomenių Lietuvoje enciklopedija]. Pinkas Hakehillot Lita. Written by Dov Levin Published by Yad Vashem, 1996, Jerusalem, in: https://kehilalinks.jewishgen.org/utena/utena3.html
26 Aktas Nr. 2. 1944 m. rugsėjo 15 d., LYA, f. K-1, ap. 58, b. 23914, t. 2, l. 84-85.
27 Aktas Nr. 3. 1944 m. lapkričio 15 d., LYA, b. 41468, l. 319-320.
28 Aktas Nr. 4. Be datos, LYA, b. 34164, l. 151-153.
29 A. Bubnys, „Lietuvos žydų mažieji getai ir laikinosios izoliavimo stovyklos“, Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 m. [Sud. Arūnas Bubnys], Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2011, p. 158.
30 Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius: Mintis, t. 3, 1971, p. 616.
31 Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 4., p. 390.
32 Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013, t. XXIV, p. 437.