Mėnuo: 2023 sausio

Join us for the second program in the series 80 Years After Aktion Reinhard: The Industrial Killing of European Jewry on Wednesday, January 18th.

The systematic murder on the Treblinka extermination camp began in July 1942 with the arrival of the first transport from the Warsaw Ghetto. By the time the camp was dismantled, a little over a year later, roughly 900,000 people, the vast majority of whom were Jews, had been murdered there. The existing sources of information available demonstrate how difficult it is to paint a clear picture of what was happening in that terrible place of mass killing. Whether these sources date back to the time the events took place, or were later sources, we can witness the many influences affecting them.

Dr. Tamir Hod will present examples of the gaps between memory and history when it comes to the Treblinka extermination camp. This introductory lecture will explain the importance of combining research from different fields, such as archeology and history, in order to try to grasp the impossible.

Professor Caroline Sturdy Colls will discuss the tangible and intangible evidence of resistance at Treblinka, derived from her archaeological and historical investigations since 2007. As well as addressing the material traces of resistance at the infamous extermination camp (Treblinka II), she will also consider the lesser-known role of the inmates and guards from Treblinka labour camp (Treblinka I) in resistance activities.

The program will conclude with a virtual tour given by Yaron Tzur of the Treblinka model that is located at the Ghetto Fighters’ House. This model, serving as post-war tangible evidence, was built by Yaakov Wiernik who was one of the survivors of the Treblinka and the uprising in August, 1943.

This series is in partnership with Galicia Jewish Museum and the Johannesburg Holocaust & Genocide Centre.

…

2023 01 02

Priešais Jurbarką, kairiajame Nemuno pusėje, yra trys vietovės, susiliejusios ir
sudarančios vieną gatvę, daugiau kaip 3 kilometro ilgio. Tai Kidulių (žydiškai Kidul)
dvaras, Šiaudinės kaimas ir Kaimelio bažnytkaimis. Nuo šios vietovės netoliese
pasiekiamas ir kaimynystėje esantis pasienio Sudargo miestelis.
Tarpukaryje, kaip ir kiekviename Lietuvos miestelyje, prekyba vertėsi žydai.
Šiandien nei Kiduliuose (Šiaudinėje), nei Sudarge žydų nėra, jų abi bendruomenes
kartu ir atskirai buvo sunaikintos nacių 1941 metais.
Apie Kidulių žydų praeitį mums padeda aprašyti 2002 m. surinkta Šakių rajono
pagrindinės mokyklos mokytojos Danutės Dimaitienės vadovaujamos mokinių
surinkta medžiaga „Prisiminimai apie žydus“. Daug medžiagos apie Kidulių žydus
pateikta Vinco Kriščiūno knygoje „Kiduliai laiko kryžkelėse“. Apie žydų gyvenimą
Sudarge gausiai medžiagos yra pateikta mokytojos Albertos Natalijos Dragūnaitienės
kny goje „Sudargo istorijos atspindžiai“ [14].

Suradus holokausto pamnklus galima nustebti, kad yra dvi žydų žudynių
vietos su skirtingomis žydų nužudymo datomis, pastatyti du atskiri paminklai. Tai
sužadino smalsumą ir paskatino atlikti išsamų tyrimą.
Kidulių ir Sudargo valsčiaus žydų žudynes privertė apjungti tai, kad šių dviejų
valsčių žydų bendruomenės buvo sunaikintos ir kartu, ir atskirai. Šiaudinėje ir
Kidulių dvaro aplinkoje gyveno nemažai žydų, kita didelė jų grupė buvo įsikūrusi
Sudarge. Šiaudinėje žydų namai stovėjo abipus kelio pagrindinėje Kidulių kaimo

2

dalyje, tuo pačiu apjungiančio Šiaudinę, Judrius, Paežerinę. Tarpukaryje Kiduliai
buvo valsčiaus centras ir priklausė Šakių apskričiai.
Vokiečių okupacija

Geriausiai pirmuosius karo pradžios įspūdžius paliudija Pranciškus
Gustas: „Kad šaudys žydus niekas netikėjo…Nuo birželio 22 d. iki 29 d. žydams
niekas nieko nesakė ir nedarė….. O jau birželio 30 d. pradėjo suiminėti žydus vyrus ir
juos uždarė žydų bažnyčioje, kur juos saugojo tie patys baltaraiščiiai. Jeigu žydai
klausdavo, kodėl juos suėmė, kuriems atsakydavo, kad juos veš į Palestiną, o vėliau
atveš jų žmonas ir vaikus“.

Pirmieji vokiečių daliniai ėjo ir nuėjo tolyn į rytus nieko nesakę ir nedarę,
o po savaitės atvyko jau specialiai paruošti vokiečiai, kurie ir užsiėmė žydų tvarkymo
reikalais.
Šaudinės (Kidulių) ir Sudargo vyrų žydų žudynės.

Kidulius, Šiaudinę vokiečiai užėmė pirmąją Sovietų Sąjungos puolimo
dieną. 1941 m liepos pradžioje lietuviai visus žydus vyrus suėmė ir kartu su Sudargo
žydais išvežė į Šakius.

Pagrindinai žydai gyveno Šiaudinėje pagrindinėje gatvėje, todėl suimtieji
ir nužudytieji žydai buvo iš Šiaudinės, todėl sakoma, kad čia buvo nužudyti Šiaudinės
žydai. Po Šiaudinės žydų nužudymo, miestelis ištuštėjo ir ėmė dominuoti Kidulių
miestelis.

Peržvelgus įvairių autorių pateiktus Šiaudinės ir Sudargo žydų vyrų
sunaikinimo datas, priėjome išvados, kad galime daryti prielaidą, kad 1941 m. liepos
5 d. Šiaudinės ir Sudargo žydai vyrai buvo suimti ir nugabenti į Šakius, o 1941 m.
liepos 6 d. visi sušaudyti Batiškės miško pakraštyje, apie 1,5 km nuo Šakių.

Moterų ir vaikų žudynės.

Nagrinėjant žydų moterų ir vaikų sunaikinimą iškilo keli klausimai.
Kaip vyko pasiruošimas žydžių moterų ir vaikų sušaudymui?

3

1949 m. vasario 9 d. apie pasiruošimą žydžių sušaudymui paliudijo
baltaraištis Jonas Dailidė: „Tarybinių žmonių sušaudymą naciai ruošė Pervaznikų
miške 1941 m. rugpjūčio mėnesį. Šaudymą vykdė vokiečių policininkai iš Kidulių,
kurių aš nepažinojau… Prieš sušaudymą, seniūno pavaduotojas Antanas Rekečius
surinko mūsų baudžiamojo būrio 10 žmonių, kurių tarpe buvau ir aš, nuvedė mus į
mišką netoli nuo Pervaznikų kaimo, kur mums pasakė, kad būtiną iškasti duobę
žmonėms, kurie rytoj bus sušaudyti. Po to, kai duobės buvo iškastos, vienas iš
policininkų, atvykęs iš Kidulių, visiems įsakė rytoj vėl atvykti. Ryte vėl susirinkome
Pervaznikų kaime ir laukėme, kol bus liepta ateiti užkasti sušaudytuosius….Atėję į
vietą visi sušaudytieji buvo dviejose duobėse ir lengvai užberti žemėmis. Mes duobes
užkasėme ir po to mus psaleido namo.“.

J. Dailidės liudijimas aiškiai nurodo, kaip vyko moterų ir vaikų žudynės
1941 m. rugpjūčio mėn. Pervaznikų miške, tačiau ar tai buvo tik Šiaudinės (Kidulių)
valsčiaus moterų ir vaikų žudynės ar ir Sudargo moterų ir vaikų žudynės? Juk buvo
užkasamos dvi sušaudytųjų duobės vienu metu!

Kam buvo reikalingi žydų moterų ir vaikų sąrašai?

1941 m. liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje (jau po vyrų
sušaudymo) į valsčių paskambino apskrities viršininkas Karalius, kad seniūnas
sudarytų žydų sąrašą ir jam atsiųstų. Kaip aiškėja iš bylos medžiagos, Kidulių
valsčiaus seniūnas Stasys Dėdinskas suprato kam tie sąrašai reikalingi – žydų
sunaikinimui, nes jis skaitė laikraščiuose, kad žydai naikinami Vokietijoje, Lenkijoje
ir kituose okupuotose vietovėse. Seniūnas Dėdinskas paaiškino, kad jis privalėjo
vykdyti apskrities viršininko įsakymą, nes jį tada būtų už įsakymo nevykdymą
teisiamas pagal karo meto įstatymą. Tokią savo nuostatą jis kartojo per visą savo
bylos nagrinėjimą. Todėl jis savo pavaldiniams įsakė sudaryti valsčiaus žydų sąrašą
ir nusiųsti į apskritį. Sąrašuose pateikti Kidulių, Šiaudinės ir Sudargo žydžių ir vaikų
sąrašai, iš viso 101 asmuo (sąrašo kopija yra redakcijoje).
Šiaudinės (Kidulių) ir Sudargo moterų ir vaikų žydų žudynės

4

Teigiama, kad „moterims buvo pasakyta, kad jau jų vyrai netoli
Palestinos“ [4, 2-3]. Po vyrų sušaudymo Šakiuose, „moteris ir invalidus vyrus bei
vaikus surinko į valsčiaus pastatą, per naktį palaikė ir išvežė sušaudyti (vežimais. –
Aut.).

Išliko tragiškas liudijimas [V. Kr. 88-89]: „Kai Kidulių žydės su mažai ką
suprantančiais vaikais buvo varomi į susidorojimo vietą, kelios kidulietės moterys
pamatė ginkluotų vokiečių ir vietinių baltaraiščių lydimas pažistamas žydes ir vaikus,
su kuriais visi kiduliečių ir aplinkinių kaimų vaikai mokėsi toje pačioje mokykloje.
Kos priėjo arčiau, o tuomet viena žydė stumtelėjo savo vaiką link jautriai reagavusias
moterys – o gal nors šis vaikas turės laimę išlikti gyvas. Žydėms juk buvo aišku, kas
netruūkus nutiks. Tačiau stumtelėtą vaiką pagriebė tamsia uniforma vilkintis vokiečių
kareivis ir žiauriai atėmė gyvybę. Tokio elgesio niekas nesitikėjo, kilo didelis
pasipiktinimas, tačiau viskas jau buvo nulemta“.,

Kaip nurodo Augustinas Žemaitaitis, kad „Kidulių miestelio moterys buvo
sušaudytos kartu su Sudargo moterimis. Kartu buvo šaudomi vaikai ir seneliai“. Dov
Levinas nurodo, kad Sudargo „Moterys ir vaikai buvo nužudyti liepos pabaigoje (kitu
pasakojimu, rugsėjo 13 d.) ir palaidoti 2 km nuo Šiaudinės, prie kelio į Sudargą“,
remdamasis Meiro Levyušo parodymais.
Toliau skaityti “SUDARGO IR ŠIAUDINĖS ŽYDŲ SUNAIKINIMO 1941 METAIS ISTORINĖ Tiesa Vaikų Žudymas”