Hum. m. dr. Arūnas Bubnys
Apie Kauno geto policininko Šabselio Zilberkveito dienoraštį
Nuolat pasipildančioje Lietuvos žydų Holokausto istoriografijoje pasigendame getų policijai skirtų mokslinių tyrimų ir autentiškų dokumentų publikacijų. Galima teigti, jog ir pasaulinėje Holokausto istoriografijoje ši tema mažai tyrinėta. Holokaustą išgyvenusiems žydams ir jų giminaičiams sunku atsiminti, suvokti ir kalbėti apie žydų policijos veiklą nacių okupacijos metais. Ši tema prieštarauja nusistovėjusiam Holokausto įvaizdžiui ir sampratai. Mėginantys tyrinėti šią problemą istorikai privalo rašyti ne tik apie žydų tautos patirtas kančias ir tragedijas; jie susiduria ir su neįprastomis kenčiančių, pažemintų aukų žmogiškumo išsaugojimo bei kolaboravimo su naciais problemomis.
Šabselio Zilberkveito dienoraštis yra labai vertingas šaltinis Kauno geto istorijos tyrimams. Jo išleidimas lietuvių kalba praplės skaitytojų ratą Lietuvoje ir leis geriau pažinti tragišką Kauno žydų bendruomenės ir Kauno geto istoriją. Dienoraštyje atsispindi svarbiausi Kauno geto įvykiai iki 1943 m. rudens. Daugiausia dėmesio skirta geto policijos istorijai: sukūrimui, reorganizacijoms, struktūrai ir funkcijoms, pateikiami statistiniai duomenys apie policijos sudėtį, vadų charakteristikos, nusikaltimų ir bausmių statistika, atskleidžiamas geto gyventojų požiūris į žydų policiją. Belieka padėkoti dienoraščio publikavimą parengusiems Valdui Valiūnui ir Aleksandrui Vitkui už atliktą svarbų darbą ir pritarti jų žodžiams, kad Šabselio Zilberkveito dienoraštis paliudys, kaip žmonės, patekę į siaubingas aplinkybes, kovojo dėl savo gyvybių.