2018m Rugsėjo 21d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre premjera” Getas”
Salė buvo sausakimša.
Salė buvo sausakimša.
Popiežių Kaune sveikina ir Izraelio delegacija 2018 – Rugsėjo 22d.
2018m. Rugsėjo 10d. Kauno rajono savivaldybės bibliotekoje įvyko knygos žydai Pakaunėje pristatymas tą pačia dieną šalia Husidų sinagogos konsertu pagerbti žydų gelbėtojai.
2018.Birželio 25d.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Žygimantų gatvė – 2 ) 2018 Liepos 11d. 13 valandą. Teismo posėdis dėl būtinimo atstatyti ministro Be portfelio žydų reikalams pareigybę pastoviai veikiančią prie Lietuvos respublikos vyriausybės.
Laisvės alėjoje įamžintas Pasaulio tautų teisuolio J. Zvartendeiko atminimas
2018 06 15 Kaune , Laisvės al. ties 29 namu kur 1939 – 1940 buvo jo darbo vieta atidengtas paminklas olandų diplomatui Janui Zvartendeikio Ceremonijoje dalyvavo garbūs svečiai tarp jų ir Nyderlandų karalius Viljemas Alesandras. J.Zvartendeikas Lietuvos ir Lenkijos žydams išduodavo vizas į Nyderlandų karalystei priklaususią salą, o šių dokumentų turėtojams Japonų diplomatas Ch.Sugihara išduodavo tranzitines Japonijos vizas.Taip nuo nacių išgelbėta apie 10 tūkst. žydų. Keista, bet šiame kontekste pamirštamas ir Lietuvos diplomatų indėlis gelbėjant žydus. 1939m rugsėjį tuometinėje Lenkijoje – Vilniuje – veikė Lietuvos konsulatas. Prasidėjus karui į šį konsulatą plūdo žydai, siekę per Lietuvą išvykti kitur.Skaičiuojama, kad šis Lietuvos konsulatas išdavė apie 1000 tranzitinių vizų. Deja, konsulo A.Trimako atminimas niekaip neįamžintas nors Kauno Sąjūdis dar 2015m. dėl to kreipėsi į Lietuvos pareigūnus.
1968-1971 m. Lenkijos komunistai įvedė kampaniją, kuri sunaikino Lenkijos žydų bendruomenę, vos pradėjusią atsigauti po Holokausto. Šie nusikalstami veiksmai – tai baisus pavyzdys kairiojo antisemitizmo, įgavusio antisionizmo formą. Apie 20000 žydų buvo priversti išvykti iš Lenkijos, nes nebegalėjo čia ramiai gyventi.
Viskas prasidėjo po Izraelio pergalės “šių dienų kare” – Varšuvos sutarties šalys (išskyrus Rumuniją) nutraukė diplomatinius santykius su Izraeliu. Tačiau Lenkijoje šie įvykiai įgavo ypatingą formą. Tuometinis lenkų komunistų vadas V.Gomulka pareiškė, kad lenkų žydai pritarė Izraelio agresoriams, tuo pačiu sudarydami vidinę “penktąją koloną”, kurią būtina likviduoti, kol ji dar neįgavo jėgos. Faktai rodo, kad dar iki 1967 m. aukšti lenkų vidaus reikalų ministerijos pareigūnai rinko informaciją apie žydų organizacijas, ypač tas, kurios tariamai palaikė ryšius su Izraeliu. Tačiau antisionistinė kampanija įgavo visuotinį pobūdi tik 1968 m. kovą. Pretekstas jai įsiplieksti atsirado pasinaudojus tuo, kad 1968 m. sausį vykusiuose studentų protestuose dalyvavo ir keli žydų tautybės asmenys. Nors studentai maištavo su patriotiniais antitarybiniais lozungais, valdžia įžiūrėjo “žydų sąmokslą”. Valdžia, nepajėgdama nuslopinti masinių studentų protestų, kaltę suvertė žydams – esą šie suorganizavo studentų riaušes.
Tariami studentų vadai, žydai, ištisais sąrašais perduoti spaudai, tame tarpe ir katalikiškai. Išsivystė galinga antižydiška kampanija. Spauda ištisai rašė apie sionistinį suokalbį, ragino lenkus neklausyti sionistų. Gamyklose, įstaigose vyko susirinkimai, buvo priimamos antisionistinės rezoliucijos, reikalaujama apvalyti Lenkiją nuo sionistinių elementų. Visuomenėje kaito antisemitistinės nuotaikos. Žydai buvo vejami iš armijos, kompartijos iš valstybės įstaigų – taip žydai buvo pašalinti iš politinio gyvenimo.
Niekas niekada nerado jokių įrodymų, kad 1968 Lenkijoje bandyta įvykdyti sionistinį perversmą. Vienok, pasinaudojant absurdiškais antižydiškais “išmislais”, praktiškai visa žydų bendruomenė eliminuota iš Lenkijos gyvenimo ir apie 20000 žydų buvo priversti emigruoti iš šalies. Šiuolaikinės Lenkijos vadovai labai miglotai atsiprašė žydų dėl 1968 įvykių. Taip, Lenkijos prezidentas A. Duda atsiprašė už prieš 50 metų įvykdytą antisemitinę kampaniją, bet pridūrė, kad šiandieninė Lenkija nėra už tai atsakinga ir neturi atsiprašyti, nes tai – komunistinio režimo kaltė.
Lietuvos spauda nieko apie 1968-1971 antižydišką kampaniją neparašė, o ką jau kalbėti apie gilesnę tų įvykių analizę. O juk tą atlikti būtina, nes antisemitizmas aktualus ir Lietuvai.