Vilnietis politologas, bridžistas ir blogeris Giedrius Šarkanas nuo 2004 m. rašo internete apie Lietuvoje klestinčius korupciją ir panieką žmogaus teisėms, valstybėje giliai įsišaknijusią nepagarbą ‘nesvarbaus’ žmogaus gyvybei.
2013 m. gruodžio 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o 2014 m. gegužės 26 d. Šarkano motinos namuose buvo įvykdyta krata, paimta jo kompiuterinė technika ir elektroninės informacijos laikmenos. Giedriui pareikšti įtarimai, kad jis savo interneto svetainėje ‘lietuviais.lt’ patalpintais straipsniais 1) kurstė neapykantą ir 2) neigė TSRS nusikaltimus Lietuvai. Ikiteisminio tyrimo eigoje prokuratūra kelis kartus keitė įtarimus, atrinkinėjo vis naujus straipsnius iš ‘lietuviais.lt’.
2016 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme prasidėjo Šarkano teismas. Giedrius atsisakė liudyti prieš save, kas Lietuvoje yra konstitucinė teisė, tačiau teisėja Inga Štuopienė privertė jį duoti parodymus atvirai grasindama, kad iš viso neleis kalbėti procese ir griebsis teismo psichiatrijos. Į kitą posėdį teisėja pakvietė teismo psichiatrą Irmantą Ramanauską, kuris Šarkaną psichologiškai terorizavo grasindamas 2 mėnesiais psichiatrinėje ligoninėje, prokurorui, sekretorei ir valstybės paskirtam advokatui kretant iš juoko. Grasinimais išgauti Šarkano parodymai buvo panaudoti jį nuteisiant.
Vėliau Štuopienė nusišalino, o ją pakeitęs teisėjas Ovidijus Ramanauskas Šarkaną išteisino.
2018 m. vasarą prasidėjusioje antrojoje teismo instancijoje Šarkanas pareikalavo pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo pastato jo religinius jausmus žeidžiančią ir Lietuvos teismų religinį angažuotumą simbolizuojančią Katalikų bažnyčios koplyčią. Reaguodama į tai, teisėjų kolegija – Arūnas Budrys, Jurgita Kolyčienė ir Ernestas Rimšelis – paskyrė Šarkanui psichiatrinę ekspertizę. Vėliau teisėjai dar pasityčiojo iš Šarkano liepdami jam atvykti stacionarinei psichiatrinei ekspertizei – t.y. praleisti kelis mėnesius teismo psichiatrinėje ligoninėje.
Kadangi teisėjai suklastojo nutartį įvardindami teismo posėdį, kurio iš tikrųjų nebuvo, ir visaip tyčiojosi iš Šarkano, šis nušalino teisėjus ir kreipėsi į teismo pirmininkę bei Lietuvos teisėjų organizacijas įvardindamas teisėjų veiksmus kaip nusikaltimus ir psichopatiją. Teismai nusprendė, kad tai buvo teisėjų pažeminimas, ir Giedrius buvo nuteistas 3000 eurų bauda.
2019 m. Šarkanas buvo toliau teisiamas jau Kauno apygardos teisme. 2019 m. rugsėjo 5 d. Giedrius taikiai su plakatu protestavo prieš taikių žmonių žudikų garbinimą Holokausto vykdytojų garbei surengto mitingo prie Lietuvos Prezidentūros metu. Tai sukėlė didelį Lietuvos valstybinės valdžios atstovų nepasitenkinimą. Policija tikrino Šarkano dokumentus, netiesiogiai jam grasino, ilgai demonstratyviai aiškino jo poelgio ‘nemoralumą’. Tiesa, policija neleido prieš jį naudoti fizinio smurto; nacizmą šlovinusio mitingo dalyviai apsiribojo grasinimais, įžeidinėjimais ir demonstratyviu spaudymu. Vėliau Šarkanui buvo grasinama elektroniniu paštu ir per Feisbuką.
2020 m. balandžio 17 d. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija – Giedrius Endriukaitis, Nerijus Meilutis ir Albinas Antanaitis – nuteisė Giedrių Šarkaną pagal 170-2 Baudžiamojo kodekso straipsnį, draudžianti TSRS įvykdytų nusikaltimų neigimą, nors kiekvienas norintis gali pats nesunkiai įsitikinti, kad ‘lietuviais.lt’ publikuotuose Šarkano straipsniuose apie tarybinių pareigūnų veiksmus netgi nekalbama, jau nekalbant apie jų neigimą.
Minėtuose straipsniuose buvo kalbama apie Lietuvos valstybės atstovų įvykdytus akivaizdžius nusikaltimus žmogiškumui, tiesiog Lietuvos teisėsauga jau daug metodiškai susidoroja su visais išdrįsusiais krtikuoti oficialiąją Lietuvos valstybės ideologiją, pavadinti Holokaustą vykdžiusius Lietuvos valstybės oficialiai aukštinamus ‘herojus’ nusikaltėliais ar pan. Matomai teisėjus įžeidė tai, kad Šarkanas savo straipsnyje ‘Lietuvos laisvės kovos – dar vieno mito pabaiga’ išdrįso pavadinti nusikaltėliais praktiškai nekariavusius, dešimtis tūkstančių taikių civilių kankinusius ir nužudžiusius Lietuvos pokario partizanus, kuriems vadovavo pagrinde patyrę Holokausto vykdytojai, ir paraginti juos pasmerkti bei pastatyti paminklus jų, o ne tik vokiečių, aukoms.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs akivaizdžius nusikaltimus žmogiškumui įvykdžiusius Lietuvos pokario partizanus ne tik Lietuvos valstybės, bet ir lietuvių tautos atstovais, o jų persekiojimą – genocidu! Šį sprendimą neseniai įtvirtino Europos žmgaus teisių teismas, paskelbęs, kad padėjusių sulaikyti ir nuteisti Holokausto vykdytojus žmonių persekiojimas ir nuteisimas už ‘genocidą’ neprieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai. Tokia Strasbūro teismo pozicija įkvėpė Lietuvos teisėsaugą susidorojimui su išdrįsusiais suabejoti Holokausto vykdytojų ir jų nusikaltimų šlovinimo tradicija žmonėmis.
Kauno apygardos teismas atsisakė tenkinti Šarkano prašymą apklausti kaip Holokausto nusikaltimų ekspertus Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky ir Vyzentalio fondo pirmininką Efraimą Zuroffą. Teismas netenkino nė vieno Šarkano prašymo dėl įrodymų tyrimo ir nuteisė jį už ‘nusikaltimų neigimą’ visiškai nepaaiškindamas, kokius nusikaltimus jis neigė ir kokiu būdu. Matomai tai buvo tipiškas Lietuvos teismų nuosprendis, kai žmonės nuteisiami pagal nieko bendro su jų veiksmais neturintį Baudžiamojo kodekso straipsnį už tai, kad išdrįsta kalbėti ar rašyti apie valstybės oficialiai šlovinamų Holokausto vykdytojų ar kitų nusikaltėlių įvykdytus labai sunkius nusikaltimus.
2020 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti Šarkano kasacinį skundą praktiškai neargumentuodamas savo sprendimo, kas Lietuvoje yra tipiška politinėms byloms.
Nors 6 metus trukusio proceso metu Šarkanas daug kartų kartojo, kad jo tikėjimas neleidžia jam dirbti priverstinio darbo, Kauno apygardos teismas nuteisė jį 10 mėnesių laisvės apribojimo, 40 valandų viešųjų darbų, įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pradėti dirbti. Kadangi nuolatinės priežiūros reikalingą savo motiną slaugantis Šarkanas niekaip negalėjo įvykdyti nuosprendžio, 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas pakeitė jam skirtą bausmę į 3 mėnesius arešto (praktiškai kalėjimo). Kadangi ‘laisvės apribojimas’ yra viso labo simbolinis draudimas keisti savo gyvenamąją vietą be policijos leidimo, praktiškai teismas maždaug 10 kartų padidino Šarkanui skirtą bausmę ignoruodamas netgi jo motinos neįgalumą ir nuolatinės priežiūros poreikį.
2020 m. spalio 15 d. teisėjo Ugniaus Trumpulio atstovaudamas Vilniaus apygardos teismas Šarkano skundą atmetė, tačiau teismas patenkino Šarkano prašymą atidėti bausmės vykdymą 3 mėnesiams dėl jo motinos būklės.
2021 m. sausio 28 d. teisėjas Ovidijus Ramanauskas atmetė Šarkano prašymą dar kartą atidėti bausmės vykdymą dėl sunkios jo motinos būklės ir Lietuvoje siaučiančios pandemijos.
Šarkanas yra kreipęsis į Europos žmogaus teisių teismą, tačiau bylų svarstymas jame trunka metais, ir matomai Giedriui teks praleisti 3 mėnesius kalėjime. Lietuvoje tai gali baigtis tragedija. 91 metų amžiaus Šarkano motina labai silpna, ir ilgas ją pastoviai slaugančio sūnaus praradimas gali tapti lemtingu.
Iš kitos pusės, Lietuva pirmauja pasaulyje pagal nužudymų skaičių. Disidentai Lietuvoje neretai kankinami ir žudomi, kaip, pavyzdžiui, Gintaras Beresnevičius, Julius Vederskis ar Skaista Rakauskienė. Ypač šiurpiomis sąlygomis, patyčiomis, smurtu ir žmogžudystėmis garsėja Lietuvos kalėjimai. Čia žmonės kasdien mušami ištisais mėnesiais, kartais iki mirties siaubingose kančiose. Pasitaiko ir kalinių paskerdimo organams atvejų.
Giedrius Šarkanas 17 metų aktyviai dalyvavo žmogaus teisių gynimo veikloje. Už savo protestus prieš Lietuvos valstybės panieką Holokausto ir kitų kraupių istorinių nusikaltimų aukoms jam yra daug kartų grasinta susidoroti smurtu ar ir nužudyti. 3 mėnesiai Lietuvos kalėjime gali tapti lemtingais jo sveikatai ar ir gyvybei.