Jeruzalės diena – šventė simbolizuojanti ypatingą istorinį žydų tautos ryšį su šiuo miestu

Autorius -Viljamas Žitkauskas, paauglystėje pradėjo domėtis istorija ir dalintis savo žiniomis su draugais ir kolegomis. Baigė Madrichų mokykla „Lekhet“. Savanoriavo jaunimo klube žydų bendruomenėje. 2009 baigė gidų kursus ir daugiau kaip 10 metų dirba profesionaliu gidu. Šiai dienai veda ekskursijas, kurios driekiasi per 6 valstybių teritorijas. Nors šiandien gerai pažysta daugiau nei šimtą miestų, Vilnius visada užima ypatingą vietą jo širdyje.

Jeruzalės diena (Yom Yerushalaim), švenčiama Ijaro mėnesio 28 dieną, (šiais metais gegužės 22 d.) diena skelbiama pagerbiant  rytinės Jeruzalės dalies, po Šešių dienų karo (1967 m.), atgavima.

Jeruzalės diena (Yom Yerushalayim) – švenčiama 28 Yjaro dieną (šiais metais gegužės 21 d.) – skelbiama pagerbiant Izraelio valdymą rytinėje Jeruzalėje po Šešių dienų karo (1967). Mūšio už senamiestį metu pirmą kartą per du tūkstančius metų žydams pavyko įtvirtinti šventų vietų kontrolę: Šventyklos kalną ir Raudų seiną. Ši (Yom Yerushalayim) simbolizuoja žydų tautos istorinį ryšį su Jeruzale.

Miesto išlaisvinimas

1947 m. Lapkričio 29 d. Jeruzalei buvo suteiktas tarptautinis statusas. Nepaisant to, prasidėjus Nepriklausomybės karui, abi šalys – tiek žydai, tiek arabai – stengėsi įgyti valdžią mieste. Arabų pajėgos nutraukė kelią į Jeruzalę ir užblokavo vandens tiekimą miestui. Tik šarvuotų automobilių kolonoms pristatyti atsargas jos gyventojams.

Per 19 metų Jeruzalė buvo padalinta į dvi dalis. Izraelio rankose buvo jo vakarinė dalis, o rytinė dalis, įskaitant šventyklos kalną ir vingio sieną, liko su Jordanija. Nepaisant то Jeruzalė buvo paskelbta Izraelio sostine, o pagrindinės valstybinės institucijos buvo įsikūrusios jo vakarinėje dalyje.

1967 m. Birželio 5 d. Ryte kilo Šešių dienų karas. Jeruzalę apšaudė jordaniečiai, kurie bandė įsiveržti į pietinę miesto dalį. Vėliau, per sunkias kovas, Arabų regionas Abu Turas buvo paimtas į nelaisvę.

Birželio 7 d. (28 Ijaro 5727 pagal žydų kalendorių) Generalinis štabas įsakė išlaisvinti senamiestį. Desantininkų brigados kariai, centrinio fronto vadovybės įsakymu, užėmė  Ar-Atzofim ir Ar-Azeitim. Kovotojai be papildomo pasipriešinimo įsiveržė į senamiestį iš rytinės pusės ir iškėlė Izraelio vėliavą po Pylimo siena.

Jeruzalės statusas

Po Izraelio Gynybiniu Pajėgu pergalės Šešių dienų kare, 1967 m. Birželio 27 d., Knesetas priėmė tris vyriausybės pateiktus įstatymų projektus. Jie patvirtino Jeruzalės suvienijimą ir paskyrė teisinę galią įvesti Izraelio įstatymus visame mieste. Jeruzalės savivaldybių ribos buvo išplėstos, todėl jos teritorija padidinta 3 kartus – nuo 38 iki 110 kvadratiniu kilometru. Rytų Jeruzalės gyventojams buvo suteiktas „nuolatinių gyventojų“ statusas ir teisė balsuoti miesto rinkimuose (bet ne Kneseto rinkimuose).

1968 m. gegužės 12 d. Izraelio Vyriausybės sprendimu 28 Ijaro buvo patvirtintas Jeruzalės dienos švente. Ši šventė simbolizuoja ypatingą istorinį žydų tautos ryšį su šiuo miestu.

1980 m., praėjus 13 metų po Jeruzalės suvienijimo, buvo priimtas pagrindinis Jeruzalės, Izraelio sostinės, įstatymas, nustatantis Jeruzalę kaip Izraelio valstybės sostinę ir jos valdžios atstovų susitikimo vietą. Įstatymas įpareigoja saugoti šventas miesto vietas ir suteikti laisvę prieigoms prie jų visų religijų atstovams, taip pat įpareigoja Izraelio vyriausybę veikti jos vystymosi ir gerovės labui.

1998 m. kovo 23 d. buvo priimtas Jeruzalės dienos įstatymas, kuriuo 28-oji Ijaro, miesto išlaisvinimo per Šešių dienų karą data, tapo nacionaline švente.

Šiandien Jeruzalė – Izraelio sostinė yra didžiausias jos miestas. 2007 m. Vasario mėn. Jos gyventojų skaičius buvo 720 000, iš jų 475 100 buvo žydų ir 245 000 buvo arabai.

Jeruzalė laikoma įkvėpimo ir dvasinio troškimo šaltiniu Izraelio, diasporos ir viso pasaulio žydų gyventojams. Tai pritraukia turistus iš viso pasaulio, kurie atvyksta pamatyti jos grožio, pasisemti įspūdžių iš praeities ir aplankyti miestą.