Kodėl. DĖL KONSULO ANTANO TRIMAKO ĮAMŽINIMO VILNIUJE – TURIME PAGERBTI ŽYDŲ GELBĖTOJUS
Kaip manote, kodėl nesprendžiamas Konsulo atminimo įamžinimo klausimas?. Gal todėl, kad jis yra aiškus: nėra kada tuo užsiimti, nes reikia naikinti Lietuvos Didvyrių atminimo ženklus, reikia kuo skubiau daryti viską, kad Lietuvos visuomenė patikėtų, jog niekada neturėjome savo valstybės istorijos ir esame neverti Nepriklausomybės…
2015-11-03 Lietuvos Šaulių sąjungos išeivijoje Centro valdyba bei Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba kreipėsi įLR Užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę ir į Vilniaus m. savivaldybės merą Remigijų Šimašių dėl įamžinimo A. Trimako atminimo lenta prie buv. 1939 m. LR generalinio konsulato pastato Vilniuje.
1939 m. Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui Vilniuje vadovavo konsulas dr. Antanas Trimakas (1902-1964). A. Trimako ir konsulato tarnautojos Birutės Verkelytės-Fedaravičienės pastangomis ir iniciatyva nuo nacių Vokietijos ir stalininės Sovietu Sąjungos represijų tuo metu buvo gelbėjami žydai ir lenkai. B. Verkelytės- Federavičienės parodymai liudija apie išgelbėtas žydų ir lenkų tautybės gyventojų ir jų vaikų gyvybes. Vėliau daugelis išgelbėtųjų gavę “gyvybės vizas” Vilniuje kreipėsi pagalbos Kaune pas Japonijos konsulą Chiune Sugihara ir Nyderlandų Karalystės Garbės konsulą Lietuvoje Jan Zwartendijk.
Antanas Trimakas gimė 1902 m. birželio 19 d. Taupriuose, Saločių valsčiuje, Biržų apskrityje. Baigęs Biržų gimnaziją, studijavo ekonomikos, teisės ir politikos mokslus Lietuvos Universitete Kaune, vėliau Prancūzijos Grenoblio ir Lillio universitetuose, Tarptautinės Teisės Akademijoje Hagoje bei Tarptautinių Mokslų Mokykloje Ženevoje. 1930 Lillio universitetas už disertaciją “Le mouvement coopératif en Lithuanie” jam suteikė filosofijos daktaro laipsnį. Baigęs mokslus, pradejo dirbti nepriklausomos Lietuvos diplomatineje tarnyboje. 1930-1935 m. buvo pirmasis sekretorius Lietuvos pasiuntinybėje Švedijoje; 1935-1938 m. – Centro Europos skyriaus vedėjas Užsienio Reikalų ministerijoje; 1938-1939 m. – patarėjas Lietuvos pasiuntinybėje Lenkijoje; 1939 m. tapo Lietuvos Respublikos Generalininio konsulato Vilniuje – generalinis konsulas ir pasiuntinybes patarėjas. Eidamas šias pareigas A. Trimakas dėjo pastangas ir gelbėjo Lenkijos karo pabėgelius, lenkus ir žydus, išduodamas jiems vizas. 1944 m. susikūrus VLIK-ui tapo politinės komisijos nariu. Pasitraukęs į Vakarus, po Vokietijos kapituliacijos iš Prancūzų valdžios gavo pripažinimą eiti Lietuvos generalinio konsulo pareigas Tiubingene Vokietijoje. 1945-1947 m. buvo Balfo įgaliotinis Europoje ir VLIK-o vykdomosios tarybos reikalų vedėjas. 1947 m. atvyko į JAV ir kurį laiką profesoriavo Erie kolegijoje, vėliau persikėlė į Seton Hali universitetą. Diplomatui P. Žadeikiui 1951 m. sukūrus Lietuvos Laisvės Komitetą, tapo jo nariu ir sekretoriumi. 1954 m. susikūrus Pavergtųjų Europos Tautų Seimui tapo Lietuvos delegacijos tame Seime nariu ir vicepirmininku. 1954 m. tapo Vidurio Europos krikščionių demokratų unijos (CDUCE) vykdomojo komiteto vicepirmininku. Nuo 1957 m. iki 1964 m. buvo VLIK-o pirmininkas. MirėNiujorke 1964 m. vasario 27 d.
