Mieli Lietuvos draugai,
Kovo 11 d., 13:30-15:00, pabendrausime ant vejos tarp Vilniaus sporto
rūmų ir Rinktinės gatvės. Pridedu kvietimą. Prašau sudalyvauti, kas
tik norite ir galite, ir dar pasikviesti kokį draugą ar pažįstamą.
Vasario 16tą labai smagiai pabendravome, bet mūsų labai nedaug, tad
norėčiau, kad būtų ne mažiau, kaip tada. Lapelį taip pat paskelbiau
http://www.vieningalietuva.com
Mūsų bendra tema: Kaip susiję orumas, laisvė ir atsakomybė?
Edmundas (mano Tėtė) ir aš kuriame plakatus. Laukiame jūsų minčių.
Laiką parinkau atsižvelgdamas į valstybinius renginius:
https://renginiai.kasvyksta.lt
12:00 Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, bus Lietuvos, Latvijos ir
Estijos vėliavų pakėlimas. Kviečiame, kas gali, susitikti tenai. Iš
ten 12:30 vyks Krašto apsaugos ministerijos rengiama eisena iki
Katedros. Mes su Edmundu ketiname prisijungti su savo plakatais. Jei
paskambinsite man +370 607 27 665 arba jam +370 687 95 722 galėsime jums
atnešti plakatą arba galėsite panešioti vėliavą. Maždaug 13:00
turėtumėme atsirasti prie Katedros aikštės. Iš ten nueisime prie
Vilniaus sporto rūmų. Tad galėsite mus tenai sutikti 13:30, nors galime
atsirasti truputį ankščiau. Tenai pabendrausime nuo 13:30 iki 15:00.
Toliau, kas norės, galės su mumis grįžti į Katedros aikštę. Nors
trumpam užsuksime į netoliese esančią Edmundo raštinę. O paskui su
Edmundu ketiname 16:00 prisijungti prie tautininkų ir respublikonų
partijų rengiamų “patriotinių eitynių”, vėl su savo plakatais.
https://lt-lt.facebook.com/eve
Trečiadienio susirinkimas gerai praėjo. Sulaukėme dviejų naujų dalyvių,
istoriko Olego Usačiovo ir šalia Sporto rūmų gyvenančio Gintaro
Ščerbavčiaus. Bet šį rytą man Gintaras paskambino, kad visgi
nedalyvaus. Jisai įsigilino į mano raštus ir įžvelgė šiokį tokį
“politikavimą”. Jisai taip pat Vieningos Lietuvos vardu parašė Vilniaus
žydų muziejui ir negavo jokio atsako. Bet jisai tikisi susitikti su
savo kaimynais Vilniaus sporto rūmų klausimu. O gal ir užsuks į mūsų
pabendravimą.
Ačiū labai Olegui, kurio dėka sužinojome apie Valdovų rūmuose rengiamą
konferenciją apie “pažeistas tautas”. Konferenciją rengė Užsienio
reikalų ministerija, VDU Sacharovo centro vadovas Robertas van Vorenas,
ir VDU psichologijos katedra. Iš mūsų dalyvavo Olegas, Rimantas
Stankevičius, Arkadij Kurliandchik, Geršonas Taicas, Edmundas, aš ir
daugelis pažįstamų. Užmezgėm ryšių.
Kovo 9 d., pirmadienį, 19:00 Arkadij mus kviečia įsijungti į Vilniaus
žydų bendruomenės rengiamą Purimo šventę:
https://www.facebook.com/event
Būtinai ateiti su karnivaliniais drabužiais arba su kauke. Tai labai
svarbi proga susipažinti su Vilniaus žydų bendruomenės nariais.
Olegas Usačiovas sutarė man padėti surengti pasitarimą su istorikais ir
istorija besidominčiais. Valdas Rakutis galės atvažiuoti iš Vilniaus.
Dar suderinsiu su Arūnu Bubniu ir Evaldu Balčiūnu. Pabandysime surengti
trečiadienį arba ketvirtadienį vakare, 16:00-18:00, kovo mėnesio antroje
pusėje, Laisvės kovų ir okupacijų muziejuje. Aš pristatysiu savo
mintis, siūlysiu istorijos tyrimo klodus, kurių pagrindu galėtumėme
susikalbėti istorijos klausimais. O Evaldas Balčiūnas pristatys savo
tyrimą, kiek pokario partizanai buvo įsivėlę į žydų skriaudimą karo
metu. Aptarsime tyrimo teoriją ir praktiką ir pamąstysime, kaip veikti
toliau.
Mėnesio gale susitiksime Kaune aptarti, kaip susikalbėti dėl
Impulevičiaus bataliono kapeliono Zenono Ignatavičiaus, kuriam Vilkijoje
nejautriai pakabinta paminklinė lenta. Tai ypatingai skaudina mūsų
dalyvius Chaimą Bargmaną (Kaune) ir Algimantą Smolenską (Vilkijoje).
Mane nudžiugino naujiena, kad jaunas nacionalistų istorikas Simonas
Jazavita visgi patvirtino, kad egzistuoja Kazio Škirpos prisiminimai,
rašyti karo metu, ir kad Škirpa tikrai palaikė žydų skriaudimą:
https://www.delfi.lt/news/ring
Kas visiškai prieštarauja Vidmanto Valiušaičio ir Vytauto Sinicos
teiginiams:
http://www.propatria.lt/2020/0
https://www.respublika.lt/lt/n
Žodžiu, sulaukiam gerų ir blogų naujienų. Svarbu išsilaikyti,
nešvaistyti jėgų, nebandyti nugalėti ar įtikinti, bet tiesiog ramiai
telkti supratingus žmones ir išvystyti teigiamą veiklą. Sakyčiau, geriau
retkarčiais geranoriškai išsišokti negu veltis į ginčus. Manau, tikslas
yra užpildyti tas spragas mūsų visuomenėje, kur neaišku, ar ribas
peržengėme ar jų neperžengėme, kad neprisigalvotumėme ribų bet tikras
ribas atskleistumėme ir dar įprastumėme truputį pakęsti jų nedidelius
pažeidimus, ten kur yra reikalas. Visa tai galėsime pabendravime aptarti.
Andrius