2023 01 02
Priešais Jurbarką, kairiajame Nemuno pusėje, yra trys vietovės, susiliejusios ir
sudarančios vieną gatvę, daugiau kaip 3 kilometro ilgio. Tai Kidulių (žydiškai Kidul)
dvaras, Šiaudinės kaimas ir Kaimelio bažnytkaimis. Nuo šios vietovės netoliese
pasiekiamas ir kaimynystėje esantis pasienio Sudargo miestelis.
Tarpukaryje, kaip ir kiekviename Lietuvos miestelyje, prekyba vertėsi žydai.
Šiandien nei Kiduliuose (Šiaudinėje), nei Sudarge žydų nėra, jų abi bendruomenes
kartu ir atskirai buvo sunaikintos nacių 1941 metais.
Apie Kidulių žydų praeitį mums padeda aprašyti 2002 m. surinkta Šakių rajono
pagrindinės mokyklos mokytojos Danutės Dimaitienės vadovaujamos mokinių
surinkta medžiaga „Prisiminimai apie žydus“. Daug medžiagos apie Kidulių žydus
pateikta Vinco Kriščiūno knygoje „Kiduliai laiko kryžkelėse“. Apie žydų gyvenimą
Sudarge gausiai medžiagos yra pateikta mokytojos Albertos Natalijos Dragūnaitienės
kny goje „Sudargo istorijos atspindžiai“ [14].
Suradus holokausto pamnklus galima nustebti, kad yra dvi žydų žudynių
vietos su skirtingomis žydų nužudymo datomis, pastatyti du atskiri paminklai. Tai
sužadino smalsumą ir paskatino atlikti išsamų tyrimą.
Kidulių ir Sudargo valsčiaus žydų žudynes privertė apjungti tai, kad šių dviejų
valsčių žydų bendruomenės buvo sunaikintos ir kartu, ir atskirai. Šiaudinėje ir
Kidulių dvaro aplinkoje gyveno nemažai žydų, kita didelė jų grupė buvo įsikūrusi
Sudarge. Šiaudinėje žydų namai stovėjo abipus kelio pagrindinėje Kidulių kaimo
2
dalyje, tuo pačiu apjungiančio Šiaudinę, Judrius, Paežerinę. Tarpukaryje Kiduliai
buvo valsčiaus centras ir priklausė Šakių apskričiai.
Vokiečių okupacija
Geriausiai pirmuosius karo pradžios įspūdžius paliudija Pranciškus
Gustas: „Kad šaudys žydus niekas netikėjo…Nuo birželio 22 d. iki 29 d. žydams
niekas nieko nesakė ir nedarė….. O jau birželio 30 d. pradėjo suiminėti žydus vyrus ir
juos uždarė žydų bažnyčioje, kur juos saugojo tie patys baltaraiščiiai. Jeigu žydai
klausdavo, kodėl juos suėmė, kuriems atsakydavo, kad juos veš į Palestiną, o vėliau
atveš jų žmonas ir vaikus“.
Pirmieji vokiečių daliniai ėjo ir nuėjo tolyn į rytus nieko nesakę ir nedarę,
o po savaitės atvyko jau specialiai paruošti vokiečiai, kurie ir užsiėmė žydų tvarkymo
reikalais.
Šaudinės (Kidulių) ir Sudargo vyrų žydų žudynės.
Kidulius, Šiaudinę vokiečiai užėmė pirmąją Sovietų Sąjungos puolimo
dieną. 1941 m liepos pradžioje lietuviai visus žydus vyrus suėmė ir kartu su Sudargo
žydais išvežė į Šakius.
Pagrindinai žydai gyveno Šiaudinėje pagrindinėje gatvėje, todėl suimtieji
ir nužudytieji žydai buvo iš Šiaudinės, todėl sakoma, kad čia buvo nužudyti Šiaudinės
žydai. Po Šiaudinės žydų nužudymo, miestelis ištuštėjo ir ėmė dominuoti Kidulių
miestelis.
Peržvelgus įvairių autorių pateiktus Šiaudinės ir Sudargo žydų vyrų
sunaikinimo datas, priėjome išvados, kad galime daryti prielaidą, kad 1941 m. liepos
5 d. Šiaudinės ir Sudargo žydai vyrai buvo suimti ir nugabenti į Šakius, o 1941 m.
liepos 6 d. visi sušaudyti Batiškės miško pakraštyje, apie 1,5 km nuo Šakių.
Moterų ir vaikų žudynės.
Nagrinėjant žydų moterų ir vaikų sunaikinimą iškilo keli klausimai.
Kaip vyko pasiruošimas žydžių moterų ir vaikų sušaudymui?
3
1949 m. vasario 9 d. apie pasiruošimą žydžių sušaudymui paliudijo
baltaraištis Jonas Dailidė: „Tarybinių žmonių sušaudymą naciai ruošė Pervaznikų
miške 1941 m. rugpjūčio mėnesį. Šaudymą vykdė vokiečių policininkai iš Kidulių,
kurių aš nepažinojau… Prieš sušaudymą, seniūno pavaduotojas Antanas Rekečius
surinko mūsų baudžiamojo būrio 10 žmonių, kurių tarpe buvau ir aš, nuvedė mus į
mišką netoli nuo Pervaznikų kaimo, kur mums pasakė, kad būtiną iškasti duobę
žmonėms, kurie rytoj bus sušaudyti. Po to, kai duobės buvo iškastos, vienas iš
policininkų, atvykęs iš Kidulių, visiems įsakė rytoj vėl atvykti. Ryte vėl susirinkome
Pervaznikų kaime ir laukėme, kol bus liepta ateiti užkasti sušaudytuosius….Atėję į
vietą visi sušaudytieji buvo dviejose duobėse ir lengvai užberti žemėmis. Mes duobes
užkasėme ir po to mus psaleido namo.“.
J. Dailidės liudijimas aiškiai nurodo, kaip vyko moterų ir vaikų žudynės
1941 m. rugpjūčio mėn. Pervaznikų miške, tačiau ar tai buvo tik Šiaudinės (Kidulių)
valsčiaus moterų ir vaikų žudynės ar ir Sudargo moterų ir vaikų žudynės? Juk buvo
užkasamos dvi sušaudytųjų duobės vienu metu!
Kam buvo reikalingi žydų moterų ir vaikų sąrašai?
1941 m. liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje (jau po vyrų
sušaudymo) į valsčių paskambino apskrities viršininkas Karalius, kad seniūnas
sudarytų žydų sąrašą ir jam atsiųstų. Kaip aiškėja iš bylos medžiagos, Kidulių
valsčiaus seniūnas Stasys Dėdinskas suprato kam tie sąrašai reikalingi – žydų
sunaikinimui, nes jis skaitė laikraščiuose, kad žydai naikinami Vokietijoje, Lenkijoje
ir kituose okupuotose vietovėse. Seniūnas Dėdinskas paaiškino, kad jis privalėjo
vykdyti apskrities viršininko įsakymą, nes jį tada būtų už įsakymo nevykdymą
teisiamas pagal karo meto įstatymą. Tokią savo nuostatą jis kartojo per visą savo
bylos nagrinėjimą. Todėl jis savo pavaldiniams įsakė sudaryti valsčiaus žydų sąrašą
ir nusiųsti į apskritį. Sąrašuose pateikti Kidulių, Šiaudinės ir Sudargo žydžių ir vaikų
sąrašai, iš viso 101 asmuo (sąrašo kopija yra redakcijoje).
Šiaudinės (Kidulių) ir Sudargo moterų ir vaikų žydų žudynės
4
Teigiama, kad „moterims buvo pasakyta, kad jau jų vyrai netoli
Palestinos“ [4, 2-3]. Po vyrų sušaudymo Šakiuose, „moteris ir invalidus vyrus bei
vaikus surinko į valsčiaus pastatą, per naktį palaikė ir išvežė sušaudyti (vežimais. –
Aut.).
Išliko tragiškas liudijimas [V. Kr. 88-89]: „Kai Kidulių žydės su mažai ką
suprantančiais vaikais buvo varomi į susidorojimo vietą, kelios kidulietės moterys
pamatė ginkluotų vokiečių ir vietinių baltaraiščių lydimas pažistamas žydes ir vaikus,
su kuriais visi kiduliečių ir aplinkinių kaimų vaikai mokėsi toje pačioje mokykloje.
Kos priėjo arčiau, o tuomet viena žydė stumtelėjo savo vaiką link jautriai reagavusias
moterys – o gal nors šis vaikas turės laimę išlikti gyvas. Žydėms juk buvo aišku, kas
netruūkus nutiks. Tačiau stumtelėtą vaiką pagriebė tamsia uniforma vilkintis vokiečių
kareivis ir žiauriai atėmė gyvybę. Tokio elgesio niekas nesitikėjo, kilo didelis
pasipiktinimas, tačiau viskas jau buvo nulemta“.,
Kaip nurodo Augustinas Žemaitaitis, kad „Kidulių miestelio moterys buvo
sušaudytos kartu su Sudargo moterimis. Kartu buvo šaudomi vaikai ir seneliai“. Dov
Levinas nurodo, kad Sudargo „Moterys ir vaikai buvo nužudyti liepos pabaigoje (kitu
pasakojimu, rugsėjo 13 d.) ir palaidoti 2 km nuo Šiaudinės, prie kelio į Sudargą“,
remdamasis Meiro Levyušo parodymais.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip rašo Vincas Kriščiūnas [V. Kr.,
89}:“Tame pačiame Kukarskės miškelyje buvo sušaudytos ir Sudargo žydes su
vaikais. Šios dvi kapavietės yra nelabai toli viena nuo kitos“.
Alberta Natalija Dragūnaitienė knygoje „Sudargo istorijos atspindžiai“
[14, 87] rašo, kad vyrus nužudžius: „Po savaitės iš vakaro buvo surinkti likusieji žydų
šeimų nariai: moterys, vaikai ir seniai, suvaryti į buvusį „astavą“ Kitą rytą visi
nuvaryti, o kurie nepaėjo, nuvežti į Pezrvazninkų miško ir Nemuno sandūrą ir
sušaudyti“ [14, 97].
Kukarskės ir Pervaznikų miškai yra šalia vienas kito.
Kas šaudė žydų moterys ir vaikus?
5
J. Dailydė apklausos metu nurodė, kad moteris ir vaikus šaudė iš Jurbarko
atvykę policininkai. Tai gali patvirtinti ir Antano Salio straipsnis „Istorijos akys –
atviros“ [Diena, 1996, Nr, 223]: Kidulių piemenukai 1941 m. rugpjūčio 12 d. rytą
gynė karves į panemunę, girdėjo šūvius, matė nuo vietos, iš kur sklido šūviai,
ateinančius ne tik Kidulių, bet ir Jurbarko baltaraiščius, kurie valtimi persikėlė per
Nemuną į Jurbarko krantą. Piemenukai nuėjo prie žudynių vietos, kur duobėje pamatė
aukų kūnus, daug kraujo.
Kaip parodė Dėdinskas 1945 m. rugpjūčio 8 d. apklausoje [9, 13], kad
1941 m. rugpjūčio mėn. žydai pagal sudarytą sąrašą Pervaznikų miške buvo
sušaudyti. Sušaudymą vykdė vokiečių ir baltieji partizanai (baltaraiščiai).
Kodėl yra dvi sušaudymo vietos ir du paminklai?
Pagal J, Dailidę, ypatingojo būrio nariai vokiečių nurodymu kasė dvi
duobes. Tai būtų suprantama, kad vieną dieną sušaudė Sudargo žydus (moterys ir
vaikus), o kitą dieną (šalia, per 400 m atstumu) sušaudyti Šiaudinės ir Kidulių žydes
su vaikais. Taip galėjo atsirasti dvi žydžių sušaudymo vietos:
Kidulių seniūno Dėdinsko parodymai mūsų bylos medžiagoje bei surinkta
„Prisiminimai apie žydus“ medžiaga nurodo, kad Šiaudinės ir Sudargo žydai lyg tai
buvo sunaikinti kartu tą pačią dieną.
Į klausimą dėl dviejų duobių, mums duoda atsakymą vienintelis Antnas
Salys paskelbęs 1996 m. straipsnį „Istorijos akys atviros“ (Diena, 1996 m. rugsėjo 23
d.) [27, 112], kuriame nurodo, kad pirmiausia buvo sušaudyti Sudargo žydai: „Vieną
dieną sušaudė Sudargo žydus, kitądien taip pat pasielgė su 48 nelaimėliais iš
Šiaudinės ir Kidulių“. Sušaudymo vieta atitiko „žvyrduobę, iš kurios, statydami
betoninius įtvirtinimus, rusų kareiviai prieš karą buvo išvežę akmenis“.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ir paminkle užrašas nurodo, kad
pirmiausia sušaudyti Sudargo žydai (rugpjūčio 10 d.), o kitą dieną (rugpjūčio 11 d.) –
Kidulių (Šiaudinės) žydai.
Kada buvo sušaudytos žydės su vaikais?
6
1945 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu buvęs Kidulių seniūnas St.
Dėdinskas paliudijo, kad: „Valsčiaus policija iš apskrities gavo įsakymą surinkti
visus vyrus žydus sušaudymui, o po 13 dienų sušaudė moteris“.
Iškyla pagrindinis klausimas iš Dėdinsko parodymų: ar po vyrų sušaudymo, ar po
žydų sąrašo sudarymo, praėjus 13 dienų buvo nužudytos moterys ir vaikai?
Ieškome atsakymo į šį klausimą.
Pirma. Beveik visi šaltiniain Šiaudinės (Kidulių) žydų žudynės nurodo 13
dieną. Apie Sudargo žydžių sušaudymą neužsimenama. Skaičius „13“ liudija ir
seniūnas St. Dėdinskas.
Antra. Gana svarbus šaltinis yra Jono Dailidės liudijimas. Jis nurodo, kad
iš Jurbarko atvykę vokiečių policiniunkai šaudymus vykdė „Anksti ryte, datos
neprisimenu“.. Iš vakaro, prieš sušaudymą, baltaraiščiai iškasė duobes, o kitą dieną
buvo užkastos dvi duobes“. Sovietų tardytojai į smulkmenas nesigilino.
Trečia. Pagal A. Salį, piemenukų nurodyta rugpjūčo 12 diena, mūsų
manymu yra su paklaida.
Letvirta Užrašas ant paminklo skelbia, kad Sudargo moterys su vaikais nužudytos
1941 m. rugpjūčio 11 d., Šiaudinės – 1941 m. rugpjūčio 12 d. Pasikliauti Kultūros
vertybių registru (unikalus kodas 11186 arba 37334) neįmanoma dėl jos klaidų.
LCVA, LYA, „Reivyčio“ (Policijos) bylose neradome Šiaudinės žydų
moterų sušaudymo tikslios datos. Jeigu po sąrašo sudarymo praėjus 13 dienų žydės
buvo sušaudytos, tai reiškia, kad jos galėjo būti sušaudytos tik rugpjūčio mėnesį
(sąrašas buvo sudaromas pagal Dėdinskį liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje}.Be
to, 1945 m. rugpjūčio 8 d. Dėdinskas apklausos metu [9, 13/2] liudija:, kad: „1941 m.
rugpjūčio mėn. žydai, surašytieji šiame sąraše buvo pagrindinai sušaudyti Kidulių
valsčiuje netoli Pervaznikų kaimo“. Tai rodo, kad Sudargo ir Šiaudinės žydės su
vaikais sušaudytos vienu metu.
Logika tokia: žydžių sąrašas siunčiams į apskritį ir po 13 dienų žydės su
vaikais sunaikinamos. Jei Dedinskas atsiminė 13 dieną, tai galėjo būti tik rugpjūčio
7
13 diena. Tai turėjo atsirasti ir ant paminklo žydžių sušaudymo data. t. y. 1941 m.
rugpjūčio 13 d.
Iš kur atsirado žydžių nužudymo datos:liepos 11 ir 12 dienos. Vėl
krypstame į Salio straipsnį, kur piemenys 1941 m. liepos 12 d. pamatė Jurbarko
baltaraiščius. Vien tuo remtis nnepakanka, jeidu yra ir kitokių archyvinių
dokumentų..
Po žydų sušaudymo prie kelių įvažiuojant į Sudargą kabojo juodos lentos
1×1 m dydžio su užrašu: „Dieser Ort ist von juden frei“ (Ši vieta nuo žydų laisva“).
Po 3-4 mėnesių šios lentos dingo.
Kiek buvo sušaudyta Kiduliuode (Šiaudinėje) ir Sudarge žmonių?
Nustatant nužudytųjų skaičių išnagrinėjome LYA bylose rastą Aktą dėl
vokiečių padarytų nuostolių Kidulių valsčiuje (sudarytas KGB struktūrų), dvi Kidulių
valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininko Pažymas dėl nužudytųjų Šiaudinės kaime
ir Sudargų miestelyje žydų skaičiaus ir paminklo užrašus bei atlikome buvusio
Kidulių seniūno S. Dėdinsko pateikto 1941 m. žydų sąrašo.analizę.
LYA S. Dėdinskio bylos Išvadose yra jo paliudijimas, kad Kiduliuose
buvo 20 žydų šeimų, t. y. apie 60 žmonių ir jie visi sušaudyti. Tą patį pateikia ir KGB
sudarytas Aktas.
Vieno paminklo užrašo tekstas skelbia, kad nužudyti Šiaudinės miestelio
28 vaikai, 19 moterų ir vienas vyras, viso 48 žydai, kito – nužudyti Sudargo miestelio
40 moterų ir 16 vaikų, viso 56 asmenys. Sudarge nužudytųjų skaičius beveik atitinka
paminklo užraše (56 asmenys) ir žydų sąraše – 57 asmenys.
Pažymose pateikiamos pavardės ir nurodomas nužudytųjų vyrų, moterų ir
vaikų ik 10 metų skaičius. Šiaudinėje nužudyta vyrų – 27, moterų – 30 ir vaikų – 15.
Viso 72 asmenys. Sudarge nužudytųjų vyrų, moterų ir vaikų ik 10 metų skaičius::
vyrų – 23, moterų – 28 ir vaikų – 22. Viso 73 asmenys. Reikia priminti, kad 20 vyrų
bjau buvo sušaudyti Šakiuose.
Dėdinsko sudaryto žydų sąraše nurodyta 101 asmuo iš skirtingų kaimų:
8
Kidulių – čia gyveno dvi šeimos, nužudyti 2 asmenys;
Šiaudinės – čia gyveno 20 šeimų, nužudyti 57 asmenys
Sudargų – čia gyveno 30 šeimų, nužudyti 42 asmenys
Iš pateikto sąrašo matome, kad pagrindinai nužudyti žydai yra kilę iš
Šiaudinės kaimo, todėl žudynių vieta turėjo būti įvardintą kaip Šiaudinės kaimo žydų
bendruomenės ssunaikinimas. Kartu su jais nužudyti ir 2 asmenys iš Kidulių. Tai
labai neatitinka asmenų skaičiaus nurodyto paminklo užraše (48 asmenys) ir
Dedinsko sudarytame žydų sąraše – 42 iš Šiaudinės ir 2 iš Kidulių, viso 44 asmenys.
Sudarge nužudytųjų skaičius beveik atitinka paminklo užraše (56
asmenys) ir žydų sąraše – 57 asmenys.
Kidulių valsčiaus seniūno S. Dėdinsko sąrašą turime priimti už pagrindą,
nes jis sudarytas 1941 metais prieš sušaudant Šiaudinės ir Sudargo žydes su vaikais.
Kidulių valsčiaus vykdmojo komiteto pirmininko pateiktas KGB
struktūroms žydų sąrašas yra sudarytas 1949 metais, (po 8 metų) yra nepilnas ir
netikslus.
Išvada. 1941 m. liepos 6 d, Šakiuose Batiškės pamiškėje buvo sušaudyti 50 žydų
vyrų, rugpjūčio 13 d. – Šiaudinės (Kidulių) ir Sudargo žydes su vaikais. Taip buvo
sunaikintos dvi žydų bendruomenės – Šiaudinės ir Sudargo.
Prof. Aleksandras Vitkus
Tel. 8686 33591
Jeigu reiktų sutrumpinimų:
LCVA – Lietuvos centrinis valstybinis archyvas
LYA – Lietuvos ypatingasis archyvas